Perlamutriniai atspalviai, ryškios, džiaugsmingos ir švelnios spalvos tuo pačiu metu, puošni tekstūra – Faberge pasaulyje gausu išskirtinių daiktų, pagamintų naudojant giljošinę techniką!
Kviečiu mūsų brangius skaitytojus iš arčiau susipažinti su nuostabiais papuošalais ir sužinoti apie giljošinį emalį, juolab kad jis labai įdomus!
Apie Carlą Faberge'ą
Tarp meno istorikų vyko daug ilgų diskusijų, ar būtų tiksliau apibrėžti jį kaip amatininką.
Jei menininką apibrėžtume kaip asmenį, kuris daro grynai individualų pareiškimą, asmeninį kūrybinį veiksmą, panaudodamas savo talentus bet kurioje pasirinktoje aplinkoje, tai Fabergé nebuvo menininkas.
Atvirkščiai, jis buvo puikus lyderis didelės organizacijos, kurios piko metu dirbo šimtai žmonių ir gamino tūkstančius objektų, kurie turėjo teisę vadintis Fabergé, bet nebuvo sukurti jo paties ar neabejotinai sukurto dizaino. jo ranka.
Kas yra giljošas (emalis)
Giljošinis emaliavimas – tai permatomų emalio sluoksnių užtepimas ant mašininiu būdu išgraviruoto paviršiaus.
Šis metodas yra brangus ir daug laiko reikalaujantis, tačiau sukuria pačius gražiausius efektus, ypač atsižvelgiant į spalvų gylį.
Vienas didžiausių Fabergé indėlių į juvelyrikos meną yra spalvų naudojimas. Beveik visuose savo darbuose jis naudojo neįprastai plačią spalvų gamą. Spalvą buvo galima pakeisti maišant auksą su kitais metalais, o tai taip pat buvo būtina norint padidinti kietumą, nes auksas yra minkšta medžiaga ir lengvai dėvisi.
Labiausiai stebina „Fabergé“ meistriškumas – emalio kokybė – kokybė pasiekiama dosniai naudojant laiką ir darbą. Vėlgi, jo įkvėpėjas buvo XVIII amžiaus prancūzų meistrų darbas. Jis atgaivino tuo metu naudotas, bet vėliau vėlesnių meistrų prarastas technikas, ir patobulino šias technikas, kad pasiektų dar nuostabesnių rezultatų.
Fabergé padidino savo emalio spalvų naudojimą ir visada buvo pasirengęs eksperimentuoti su naujais atspalviais, remdamasis 144 skirtingų pagrindinių spalvų palete. Paprastai Fabergé juos naudojo įvairiuose objektuose, tokiuose kaip imperatoriškieji kiaušiniai, paveikslų rėmeliai, skėčių rankenos, miniatiūriniai baldai, varpelių sagos, gėlės, dėžutės, kaklaraiščių segtukai, cigarečių dėklai, popieriniai peiliai ir daug daugiau. Kiekvienas iš šių daiktų, kad ir koks paprastas būtų, buvo emaliuotas vienodai kruopščiai!
Emaliavimo procesas
Yra sudėtingų techninių problemų, susijusių su emaliu, ypač todėl, kad jis atliekamas labai aukštoje temperatūroje.
Stiklo ir metalo oksidų derinys kaitinamas, kol pradeda lydytis, tada užtepamas ir sulydomas ant paruošto metalinio paviršiaus, dažniausiai sidabro, kuris yra išgraviruotas.
Skaidrus emalis tirpsta 600° Celsijaus, o nepermatomas – 300° Celsijaus, o būtent šios itin aukštos temperatūros reikalauja emaliuotojo įgūdžių.
Fabergé aiškiai susižavėjo emalio galimybėmis ir jas išnaudojo iki galo, o rezultatai matomi daugelyje objektų, kurių dauguma yra miniatiūriniai.
Kiaušinių su giljochiniu emaliu galerija:
Jis taip pat sukūrė projektus, kuriuose buvo emaliuojami dideli paviršiai. Jo meistrai taip pat galėjo dengti emalius ir suapvalintus paviršius, o tai labai sunku.
Faberge emalio apdailos gylis buvo pasiektas naudojant kelis emalio sluoksnius, iki šešių, žemesnėje temperatūroje.
Tai buvo subtilus ir aukštos kvalifikacijos reikalaujantis procesas, ypač kai dalis nebuvo plokščia. Faberge darbuose matomas vadinamasis opalinio perlamutro efektas buvo pasiektas užtepus permatomą oranžinio atspalvio emalio sluoksnį ir kelis sluoksnius skaidraus emalio, kad būtų pasiektas toks vertingas ir gražus vaivorykštinis efektas.
Kvepalų buteliukas
Kartais tarp sluoksnių buvo įterpiami aukso lapų piešiniai, paviljonai, o kartais – gėlių ar medžių paveikslai – sudėtingas procesas, kurio metu prieš dedant galutinį sandarinimo sluoksnį ant paviršiaus, kuris jau buvo išdegintas, buvo uždedama papildoma medžiaga.
Vaizdinius efektus sustiprino dekoracijos, išgraviruotos ant metalinio arba giljošinio paviršiaus. Šiuos dizainus buvo galima padaryti rankiniu būdu, tačiau dažniausiai jie buvo daromi naudojant mašiną, vadinamą giljošiniu turu.
Pagrindiniai dizainai buvo bangos ir saulės spinduliai. Pagaliau emalis buvo poliruotas mediniu ratuku ir zomšomis daug daug valandų. Šis kvalifikuotas ir daug laiko reikalaujantis darbas buvo būtinas norint pasiekti Faberge emalio apdailą.
Emaliukams, skirtingai nei juvelyrai ir sidabrakaliai, savo ženklo nebuvo, todėl subtilų darbą atlikę įgudę meistrai nėra žinomi.
Tai Nikolajus Petrovas, Aleksandro Petrovo sūnus. Užfiksuota emalio išdegimo momentu.
Mane pralinksmino knygos rašymui medžiagą rinkusio anglo pateiktas asmenybės apibūdinimas – „šiek tiek grubus personažas, visiškai pasinėręs į savo kūrybą“ (matyt, emalio meistras neapsidžiaugė, kai jam kas nors „pakišo po ranka“ fotografuojantis).
Mano nuomone, Faberge emalių perlamutrinio, subtilaus spalvų ir šviesos mirgėjimo paslaptis slypi meistrų darbe ir auksinėse rankose!
