Perlamutras yra blizgi medžiaga, kuri apakina, kai atidarote austrės kiautą. Kai kurie moliuskai paleido, kad padengtų savo kiautų vidų, jo paviršiuje žaismingos vaivorykštės spalvos. Gamtoje tokios medžiagos nėra, išskyrus perlus, padengtus perlamutru – ta pačia medžiaga, kuri suteikia perlamutrui švelnų vaivorykštį.
Santykinai tvirtas ir patvarus perlamutras buvo naudojamas tūkstančius metų nuo papuošalų dizaino iki architektūros.
Perlamutro sagos buvo populiarios XIII ir XIV a., o tradicija tęsiasi iki šiol. Perlamutro randame daugelyje objektų – nuo peilių rankenų iki ciferblatų, nuo baldų iki papuošalų dėžučių.
Kaip ir perlai, perlamutras būna įvairių spalvų – nuo baltos iki juodos, su akinančiai melsvai žalsvais, gražiais rausvais atspalviais ir žėrinčiu auksu. Tačiau spalvų pavadinimai neprilygsta perlamutro išvaizdai ir daugeliui jo atspalvių, kuriuos lydi švelnus, perlamutrinis švytėjimas.
Perlamutro pašalinimas iš lukšto yra sudėtingas procesas, nes jis linkęs įskilti ir įtrūkti. O tokių elegantiškų daiktų, tokių kaip šie ventiliatoriai, gamyba reikalauja ypatingų įgūdžių.
Ar pagalvojote apie vaivorykštės perlamutro išvaizdos šaltinį? Atsakymas slypi pačioje perlamutro medžiagoje – epitelio ląstelės išskiria plonas perlamutro plokšteles arba statybinius blokus.
Moliusko išskiriamų plonų kalcio karbonato plokštelių plotis lygus daugelio šviesos bangų pločiui. Būtent tai suteikia perlamutrui savo išskirtinio grožio, paklausaus kuriant viską nuo perlų papuošalų ir laikrodžių iki baldų.
Perlamutras yra vaivorykštis vidinis moliusko kiauto paviršius. Labiausiai paplitęs trijų rūšių moliuskams – perlinėse austrėse, gėlavandenėse midijose ir geluonyje. Siekdamas apsaugoti savo kiauto vidų nuo parazitų ir pašalinių dirgiklių, moliuskas jį padengia perlamutru – organine medžiaga, kuri suteikia perlamutrui vaivorykštės efektą ir ypatingą grožį. Šį įvairiaspalvį vaiskiavimą sukelia tai, kaip šviesa atsispindi nuo perlamutro sluoksnių ant lukšto.
Papuošalų su perlamutru galerija:
